UAB „Grindolitas“ specialistai polinius pamatus rekomenduoja, kai pamatams būtina perduoti didesnes apkrovas arba sumažinti pamatų nuosėdžius. Tai pasiekiama, kai apkrovos perduodamos giliau slūgsantiems stipresniems grunto sluoksniams. Poliniai pamatai tinkamiausi, kai viršutinis grunto sluoksnis silpnas arba labai deformatyvus, pvz.: durpės, dumblas ar piltinis nesutankintas gruntas. Jie taip pat įrengiami kai objektas statomas, kur aukštas gruntinio vandens lygis, o jo pažeminimas brangus.

Poliniai pamatai susideda iš polių ir rostverkų. Pagal rostverko padėtį konstrukcijoje poliniai pamatai skirstomi į:
• su žemutiniu rostverku,
• su rostverku ant žemės paviršiaus,
• su aukštutiniu rostverku,
• be rostverko.

Poliai klasifikuojami ir pagal įrengimo būdą. Jis lemia polių konstrukciją ir laikomąją galią. Galima išskirti du pagrindinius būdus: pirmas ir seniausias, kai į gruntą įspraudžiamas iš anksto paruoštas polis. Antras – kai suformuojama ertmė, iškasant gruntą ir ertmė užpildoma polio medžiaga – betonu.

Lietuvoje dažniausiai įrengiami nespraustiniai poliai, įrengiami gręžiant, injektuojant ir taikant CFA – ištisinį sraigtinį gręžimą (Continuous Flight Auger), ir spraustiniai, statybos vietoje betonuojami poliai. Kai gręžtiniai poliai atremiami į giliau esantį tvirtą gruntą (laikantįjį grunto sluoksnį), projekte turi būti nurodytas minimalus įgilinimas į tą sluoksnį ir sluoksnio fizinės bei mechaninės savybės.

SVARBU: Jei gręžiant ertmę gręžtiniam poliui pamatoma, kad gruntai, ištraukiami iš gręžinio, skiriasi nuo tų, pagal kuriuos projektuota, būtina apie tai pranešti projektuotojui ir imtis visų priemonių, kad polio laikančioji galia būtų ne mažesnė nei reikia.

Polių laikančioji galia ir skaičius pamate skaičiuojami atsižvelgiant į grunto savybes bei pastato apkrovas, į tai atsižvelgiant apskaičiuojamas ir polių skersmuo. Polius veikia horizontalios ir vertikalios jėgos, į visa tai pamatų konstruktoriai atsižvelgia ir skaičiavimuose taiko tam tikrus koeficientus. Projekte turi būti apskaičiuotas ir polinio pamato nusėdimas.

Polių gylis
Poliniai pamatai paprastai yra ekonomiški tada, kai juose yra mažai polių, o jie patys kuo ilgesni ir apatiniu galu remiasi į stiprų gruntą. Poliai į stiprų gruntą turėtų būti įgilinti:
• į žvyringuosius, rupiuosius, vidutinio rupumo smėlius ir į molinius gruntus, kurių takumo rodiklis IL ≤ 0,1 – ne mažiau kaip 0,5 m;
• į kitus dispersinius gruntus – ne mažiau kaip 1 m.

Nustatant polio ilgį, svarbu, kad po polio padu liktų pakankamo storio stipraus grunto sluoksnis. Rekomenduojama, kad po polio padu stipraus grunto liktų ne mažiau kaip 5D (čia D – polio skersmuo arba skerspjūvio plotis).

 
Užsakymai priimami biure. Jei pageidaujate daugiau informacijos ar konsultacijų, galite susisiekti elektroninėmis komunikacijos priemonėmis: el. paštu ar užpildžius užsakymo formą šiame tinklapyje.